Artėjant spalio pabaigai Lietuvoje vėl įsižiebia diskusijos apie Heloviną. Vieniems tai proga pasipuošti, susitikti su draugais ir linksmai praleisti vakarą, kitiems – svetima tradicija, nederanti su rimties laikotarpiu prieš Visų Šventųjų dieną ir Vėlines. Kunigas Ričardas Doveika savo požiūrį į šią šventę yra išsakęs aiškiai: jam Helovinas nesuderinamas su krikščionišku požiūriu į mirtį ir gyvenimą.
2025 metų spalį kalbėdamas apie Heloviną kunigas dar kartą pabrėžė, kad jo nuomonė nesikeičia. Jis nepritaria tamsą, mirtį ir siaubo vaizdinius pabrėžiančiam šventės pobūdžiui ir ragina žmones susimąstyti, kokią prasmę suteikia spalio pabaigos tradicijoms.
Heloviną sieja su tamsos ir mirties vaizdiniais
Doveikos kritika nukreipta ne vien į persirengėlius ar moliūgų dekoracijas. Kunigui svarbiausia tai, kokia žinia, jo manymu, slypi už šventės simbolių. Kai mirtis paverčiama pramoga, o siaubas – vakaro atrakcija, jis įžvelgia prieštaravimą krikščioniškam tikėjimui, kuriame mirtis nėra galutinė žmogaus istorijos stotelė.
Jo teigimu, Helovino kultūroje daug dėmesio skiriama tamsai ir gąsdinimui, o tikėjimo tradicijoje mirusieji prisimenami su meile ir pagarba. Todėl kunigas šios šventės nelaiko nekaltu žaidimu, net jei daugeliui žmonių ji tėra kostiumų vakarėlis ar proga pabūti drauge.
Toks vertinimas yra jo religinė ir asmeninė pozicija. Ją girdėdami žmonės gali sutikti arba nesutikti, tačiau diskusijoje svarbu atskirti kunigo kritiką nuo to, kaip Heloviną supranta jį švenčiantys žmonės. Dalis jų šventės nesieja su jokiu tikėjimu ar mirusiųjų išvarymu – jiems tai kultūrinė pramoga, persirengimas ir bendravimas.
Kodėl kunigas pabrėžia Vėlinių prasmę?
Doveikos pasisakymuose svarbi vieta tenka Visų Šventųjų dienai ir Vėlinėms. Šios dienos, jo požiūriu, kviečia ne slėpti ar pašiepti mirtį, o prisiminti mirusius artimuosius ir apmąstyti žmogaus ryšį su jais. Kapų lankymas jam reiškia ne vien kasmetinį įprotį uždegti žvakę, bet ir gyvą atminimą, padėką bei viltį.
Krikščioniškame tikėjime mirtis suprantama Prisikėlimo vilties kontekste. Todėl Vėlinės nėra vien liūdna diena: tai ir laikas prisiminti žmones, kurie paliko pėdsaką šeimos bei bendruomenės gyvenime. Doveika akcentuoja, kad ryšys su mirusiaisiais neturėtų būti paremtas baime ar siaubu.
Šis požiūris paaiškina, kodėl kunigui svarbus skirtumas tarp Helovino ir Vėlinių. Vienu atveju, jo vertinimu, mirtis tampa bauginančiu reginiu, kitu – pagarbaus prisiminimo ir tikėjimo tema. Būtent ši priešprieša ir kursto kasmetines diskusijas.
Ar šios dienos būtinai turi viena kitai prieštarauti?
Lietuvoje spalio 31-osios vakaras ir lapkričio pradžios minėjimai dažnai atsiduria greta. Šeimos gali dalyvauti persirengėlių renginiuose, o kitą dieną vykti į kapines. Vieniems toks derinys atrodo nesuderinamas, kiti nemato priežasties atsisakyti pramogos, jei ji neperžengia pagarbos ribų.
Kunigo Doveikos pozicija šiuo klausimu aiški: jis nepritaria Helovinui ir ragina rinktis krikščionišką tradiciją. Tačiau visuomenėje esama įvairių požiūrių. Kai kurie žmonės Heloviną švenčia kaip pasaulietinę pramogą, kiti jo vengia dėl tikėjimo, o dar kiti renkasi šventes, skirtas šventiesiems, gyvybei ir bendruomenei.
Svarbu ir tai, kaip šventė pristatoma vaikams. Kostiumai, saldumynai ir žaidimai gali būti suprantami kaip paprasta pramoga, tačiau siaubo simboliai ne visiems priimtini. Tėvai patys sprendžia, kokiame renginyje dalyvauti, kokias tradicijas perduoti ir kaip paaiškinti vaikams artėjančias Visų Šventųjų dieną bei Vėlines.
Doveika kviečia susitelkti į tai, kas, jo manymu, svarbiausia
Ričardo Doveikos pasisakymai apie Heloviną sulaukia dėmesio dėl griežtų formuluočių ir aiškios laikysenos. Kunigas neslepia nepritarimo šiai šventei, tačiau jo žinutė neapsiriboja vien raginimu jos nešvęsti. Jis kviečia daugiau dėmesio skirti mirusiųjų atminimui, tikėjimo prasmei ir tam, ką žmogui reiškia gyvenimas po mirties.
Artėjant lapkričio pradžiai žmonės ir vėl rinksis skirtingai: vieni kurs Helovino kostiumus, kiti lankys artimųjų kapus, o kai kurie dalyvaus abiejų dienų renginiuose. Doveikos nuomonė primena, kad už kalendoriuje greta esančių tradicijų slypi skirtingos pasaulėžiūros. Kaip jas vertinti ir kokias rinktis, kiekvienas sprendžia pagal savo įsitikinimus.
