Sekmadienio rytą Lietuvos oro erdvėje užfiksuotas neatpažintas objektas, įtariama – dronas. Dėl galimos grėsmės dalyje šalies buvo paskelbtas oro pavojus, į orą pakilo NATO naikintuvai, o Pasvalio rajone rastos galimos objekto nuolaužos. Jos apgadino automobilį, tačiau žmonės nenukentėjo.
Po incidento Ukrainos užsienio reikalų ministerija pareiškė apgailestaujanti dėl galimo dronų nukrypimo į Lietuvos oro erdvę. Kaip viena iš galimų priežasčių įvardytas Rusijos elektroninis trikdymas. Tačiau tai kol kas nėra galutinė tyrimo išvada: Lietuvos institucijos dar aiškinasi, koks objektas įskrido į šalį, iš kur jis atskrido ir kodėl nukrito.
Todėl antraštėje keliama „Ukrainos klaidos“ versija turėtų būti suprantama kaip klausimas, o ne patvirtintas faktas. Ar tai buvo Ukrainos dronas, ar jį iš kurso nukreipė elektroninės kovos priemonės, dar turi nustatyti tyrėjai.
Ką žinome apie sekmadienio incidentą?
Spalio 18-osios rytą kariuomenė užfiksavo į Lietuvos oro erdvę įskridusį neatpažintą objektą. Gyventojams dalyje šalies buvo išsiųsti perspėjimai apie oro pavojų, o NATO oro policijos misijos naikintuvai pakilo objektui atpažinti. Dėl incidento laikinai buvo sutrikdyta ir dalis įprasto oro uosto darbo.
Vėliau Pasvalio rajone rasta galimų drono nuolaužų. Pranešta, kad krintančios dalys kliudė važiuojantį automobilį. Vairuotojas nenukentėjo, tačiau šis atvejis parodė, kad net ir neketinamas skrydžio nukrypimas gali turėti realių padarinių civiliams.
Lietuvos kariuomenė svarstė, kad objektas galėjo įskristi iš Lenkijos pusės. Vis dėlto jo kilmė ir skrydžio maršrutas dar nėra galutinai patvirtinti. Ukrainos pareigūnai savo ruožtu pripažino, kad incidentas galėjo būti susijęs su jų dronų nukreipimu per Rusijos elektroninę kovą, ir pažadėjo bendradarbiauti su Lietuva.
Ar tai tikrai buvo Ukrainos dronas?
Kol tyrimas nebaigtas, tiksliausia sakyti, kad ukrainietiško drono versija yra svarstoma, bet dar nepatvirtinta. Ukrainos pareiškimas rodo, kad Kyjivas neatmeta galimybės, jog vienas iš jo dronų galėjo nukrypti nuo numatyto maršruto. Tačiau galutines išvadas turi pagrįsti techniniai duomenys, nuolaužų analizė ir kitų valstybių turima informacija.
Svarbu atskirti ir kitą dalyką: net jei paaiškėtų, kad dronas buvo paleistas Ukrainos pajėgų, tai savaime dar neatsakytų, kodėl jis pateko į Lietuvos oro erdvę. Viena iš minimų versijų – elektroninis trikdymas, galintis paveikti navigaciją ir pakeisti bepiločio orlaivio skrydžio kryptį. Šią galimybę reikės įvertinti kartu su kitais duomenimis.
Kol nėra tyrimo išvadų, nederėtų skubėti kaltinti nei Ukrainos, nei Rusijos. Skubotos išvados gali paskleisti klaidingą informaciją ir paaštrinti situaciją, kurią institucijos dar bando tiksliai rekonstruoti.
Kiek pavojingas nuklydęs dronas?
Pavojus priklauso nuo drono dydžio, jo paskirties, skrydžio aukščio ir to, kas nutinka jam nukritus. Net nedidelis orlaivis gali sužeisti žmogų ar apgadinti transporto priemonę, pastatą, elektros ar ryšių infrastruktūrą. Jeigu dronas turi sprogstamąjį užtaisą ar kitas pavojingas medžiagas, rizika dar didesnė.
Šio incidento metu didžiausią tiesioginį pavojų kėlė ne vien pats skrydis, bet ir galimos nuolaužos. Apgadintas automobilis parodė, kad objektui nukritus arti kelio ar gyvenamosios vietovės pasekmės galėtų būti rimtesnės. Tačiau šiuo atveju pranešta, kad žmonės nenukentėjo.
Ne mažiau svarbi ir rizika, kad neatpažintas objektas gali būti palaikytas priešišku taikiniu. Tokiais atvejais kariuomenei tenka greitai įvertinti, ar objektą galima identifikuoti, ar jis kelia tiesioginę grėsmę ir kokių veiksmų imtis. Klaidingas vertinimas gali sukelti pavojų gyventojams, todėl sprendimai priimami pagal nustatytas procedūras ir turimą informaciją.
Kodėl pakeliami naikintuvai ir skelbiamas oro pavojus?
Naikintuvų pakėlimas reiškia, kad kariuomenė ir NATO oro policija reaguoja į galimą oro erdvės pažeidimą ir bando įvertinti situaciją. Tai yra saugumo procedūros dalis. Toks veiksmas savaime nereiškia, kad Lietuva yra puolama ar kad prasidėjo karas.
Gyventojams siunčiami perspėjimai skirti tam, kad žmonės turėtų laiko pasitraukti į saugesnę vietą, kol tarnybos aiškinasi, ar objektas kelia grėsmę. Jei gaunamas oficialus nurodymas slėptis, svarbu vadovautis juo, o ne internete plintančiais gandais. Patikimiausia informacija tokiais atvejais pateikiama atsakingų Lietuvos institucijų kanaluose.
Ką reiškia Ukrainos atsiprašymas?
Ukrainos pareigūnai išreiškė apgailestavimą ir teigė esantys pasirengę pasidalyti su Lietuvos partneriais reikalinga informacija. Tai rodo, kad incidentas vertinamas rimtai ir kad siekiama nustatyti visas jo aplinkybes.
Tačiau atsiprašymas dėl galimo nukrypimo nėra tas pats, kas galutinai patvirtinti, jog būtent Ukrainos dronas įskrido į Lietuvą. Ukrainos pareiškime kalbama apie galimą scenarijų ir jo priežastį, o tyrimas dar tęsiamas. Galutinis atsakymas priklausys nuo Lietuvos institucijų surinktų įrodymų ir bendradarbiavimo su partneriais.
Ką svarbu suprasti dabar?
Sekmadienio incidentas buvo rimtas, nes neatpažintas objektas pateko į Lietuvos oro erdvę, gyventojams teko skelbti perspėjimą, o nuolaužos apgadino automobilį. Kartu šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad Lietuva buvo tyčia užpulta ar kad dronas tikrai buvo ukrainietiškas. Šios aplinkybės dar tikrinamos.
Jeigu paaiškėtų, kad Ukrainos dronas nukrypo nuo kurso dėl elektroninio trikdymo, tai parodytų, kaip karas gali sukelti pavojų ir už tiesioginės konflikto zonos ribų. Jeigu tyrimas nustatytų kitą kilmę ar priežastį, vertinimas atitinkamai keistųsi. Kol kas svarbiausia – laukti patikrintų išvadų, sekti oficialius pranešimus ir neplatinti nepatvirtintų kaltinimų.
