Praėjusios savaitės ketvirtadienį Alytaus kraštą sukrėtė skaudi nelaimė. Netoli Alytaus įvykusio eismo įvykio metu buvo sužalotos trys moterys ir vos septynių mėnesių kūdikis. Nors medikai kovojo dėl mažylio gyvybės, ligoninėje jo išgelbėti nepavyko.
Ši tragedija jo mamai Rasai tapo dar vienu nepakeliamu smūgiu. Moteris pasakoja, kad prieš kiek daugiau nei metus jau palaidojo vieną savo kūdikį. Ir tada, ir dabar vaikeliui buvo vos septyni mėnesiai.
Dar skaudžiau tai, kad tragiškos avarijos metu automobilį vairavo Rasos sesuo, kuri neturėjo teisės vairuoti. Nepaisant to, moteris dėl sūnaus žūties seseriai nepriekaištauja ir sako jai atleidusi.
Antras toks pats skausmas
Rasa prarado savo sūnelį Tajuką, kuriam buvo vos septyni mėnesiai. Pasak moters, suvokti tai, kas įvyko, jai itin sunku, nes tai – jau antra tokio amžiaus vaiko netektis.
„Palaidoti Tajuką – pinigų neturiu visiškai. Esu pasimetusi ir sukrėsta. Toks jausmas, kad mane kažkas prakeikė, nes prieš metus vienas septynių mėnesių kūdikis, dabar – antras iškeliavo“, – pasakojo sūnaus netekusi mama.
Pasak Rasos, laidotuvių išlaidos jai šiuo metu yra didžiulė našta. Tačiau sunkiausią gyvenimo akimirką moteris neliko viena – palaidoti kūdikį padėti pasiryžo geros valios žmonės.
„Laimei, palaidoti Tajuką padės geri žmonės“, – sakė ji.
Už vairo sėdėjo sesuo
Nelaimės aplinkybės Rasai kelia ne tik didžiulį skausmą, bet ir daugybę emocijų. Automobilį vairavo jos sesuo, kuri neturėjo vairuotojo pažymėjimo.
Vis dėlto Rasa pabrėžia nejaučianti jai pykčio ir nelaikanti sesers tyčia sukėlusios nelaimę.
„Buvome prisisegę, bet kai vertėmės – diržai atšoko ir Tajukas iškrito iš kėdutės“, – apie skaudžiausią avarijos akimirką pasakojo moteris.
Rasa pripažįsta žinojusi, kad sesuo neturi teisės vairuoti. Tačiau, jos teigimu, jos kartu buvo važiavusios ne kartą ir iki šiol nieko blogo nebuvo nutikę.
„Aš žinau, kad sesė neturi teisių, bet tiek kartų esame važiavę ir viskas buvo gerai. Aš visą laiką ja pasitikėjau“, – sakė ji.
„Ji nežinojo, kad taip bus“
Pati avariją patyrusi Rasos sesuo taip pat buvo sunkiai sužalota. Moteris šiuo metu gydosi, dėl patirtų sužalojimų jai reikia įtvaro, o atsikelti iš lovos esą itin sunku.
Rasa sako suprantanti, kad jos sesuo dėl įvykusios tragedijos taip pat išgyvena didžiulį skausmą.
„Sesuo jaučiasi blogai, vos iš lovos pasikelia, nugara sužalota, nešioja įtvarą. Ji nežinojo, kad taip bus, kiekvienam gali taip atsitikti. Aš jai atleidžiu“, – kalbėjo sūnaus netekusi moteris.
Jos žodžiai atskleidžia ne tik milžinišką netektį, bet ir sudėtingą šeimos situaciją, kurioje vienu metu tenka susidurti su gedulu, kaltės jausmu, fizinėmis traumomis ir ateities nežinomybe.
Šeimoje auga dar du vaikai
Rasa augina dar du vaikus. Ketverių metų vaikas šiuo metu gyvena pas močiutę, o septynerių metų vaikas buvo kartu su mama Šeimų krizių centre. Po tragedijos jis laikinai išvyko gyventi pas savo biologinį tėvą.
Moteriai dabar tenka ne tik išgyventi dar vieno vaiko netektį, bet ir rūpintis likusių vaikų ateitimi bei savo pačios gyvenimu po skaudžios tragedijos.
Tajuko netektis šeimai tapo nepataisoma žaizda. Tačiau Rasa, nepaisydama patirto skausmo, renkasi ne pyktį, o atleidimą.
„Aš jai atleidžiu“, – vienas skaudžiausių ir kartu stipriausių Rasos žodžių po nelaimės.
